vytininkas

vytìninkas (-inykas; SD¹31, SD54, Sut, M, Kos62) sm. (1) NdŽ 1. D.Pošk, N, FrII477, LL248, Ns1852,2 kas plukdo vytines (laivus), upeivis: Atgal tuos laivus su druska ir kitomis prekėmis vytininkai vilko prieš srovę, prikabinę prie drobinio diržo per krūtinę LEXX177. Miškų šulus plukdė vytininkai, pailgų, smailų laivų, vadintų vytinėmis, darbininkai ir upeiviai rš. Būdininkai ir vytininkai buvo ne valstiečiai, o samdomi rš. Bjauriai kalba Kaune būdinykai ir vytinykai, kurie trieliuoja sūdynas ir vytines DP628. Atidaviau jį ant Dievo valios ir išvedžiau pas vytininkus V.Kudir. 2. sielininkas: Sako, ot sviekas bernas auga, bus geras vytìnykas ZtŽ. ^ Sėdi kap vytìnykas daugelį saėdę (labai privalgęs) ZtŽ. Keikia kap vytinykas Al.